Kužių gimnazijos absolventę aštuoniolikmetę Gabrielę jos buvusi Tikybos mokytoja prisimena kaip nuoširdžią, atvirą, jautrią, mėgstančią keliauti, šiltai bendraujančią merginą, kuri, prireikus, visada ištiesia pagalbos ranką. Kiekviena proga ji džiugina savo rankų darbo iš visos širdies suruoštomis dovanomis. Dievo dovanotas talentas jai, – anot mokytojos, – gebėjimas piešti ir būti paprasta.
Paklausus, kas yra gailestingumas, Gabrielei daug galvoti nereikėjo. Gailestingumas, – tai užuojauta, sugebėjimas atleisti, pagelbėti. Net tiems, kurie to nenusipelnė: „jei darysi kitam gera, gal ir jis kažkada atsileis ir po truputį pradės daryti gera kitiems“. Mergina mano, kad pasaulyje gailestingų žmonių ne itin daug, tačiau gailestingumas labai reikalingas daugeliui žmonių. Gal todėl Gabrielė, jei tik gali, mielai padeda: „Noriu gero kitiems žmonėms ir man tai patinka, tiesiog jaučiu malonumą ir net palaimą savo sielai. Tada jaučiuosi fantastiškai“.
Mergina sakosi neieškojusi Dievo, Jo meilės ar Jo gailestingumo, nes tikėjimas buvo labai silpnas. Tokie žodžiai kaip „meilė“, „šeima“, „rūpestis“ ar „gailestingumas“ nei kiek nedomino, galvojo, kad tai yra tiesiog paistalai, nesąmonė. Dievo gailestingumą, Jo meilę mergina pajutusi ne taip jau seniai:
Prisimenu, lyg tai būtų nutikę vakar, bet tai buvo 2015 metų liepos pabaiga, kai buvau išvykusi į Alytų, dalyvavau Lietuvos jaunimo dienose. Ten vykau pirmą kartą ir nuo tada mano požiūris i Dievą, meilę, šeimą, gailestingumą pasikeitė. Ėmiau labiau tikėti. Tą dieną aš tiesiog pasikeičiau, pasikeitė ir mano požiūris i gyvenimą. Nuo tada pradėjau labiau domėtis krikščionišku gyvenimu, kaip reikia melstis, prašyti Dievo gailestingumo už nuodėmes kurias padariau, kaip galima jį garbinti. Pradėjau klausytis giesmių, kurios tarsi meditacija padeda užmiršti rūpesčius ir vėl susimąstyti, ką darai ne taip. Ir sužinojau, kad Dievas tikrai rūpinasi, myli, mus prižiūri, nes jo gailestingumas yra nepalyginamai didesnis už žmogaus, taip pat ir už žmogaus kaltes ar nuodėmes. Dievas atleidžia visiems žmonėms, kurie yra padarę nuodėmių. Jam nesvarbu ar tai labai didelė nuodėmė, ar maža, Jis visada išklauso nusidėjėlių ir jiems atleidžia, nes Dievas yra be galo gailestingas, rūpestingas. Pasaulyje tikrai reikia, kad žmonės būtų tokie gailestingi kaip Dievas, nes Jis yra pavyzdys viso pasaulio žmonėms.
